2013 m. rugpjūčio 3 d., šeštadienis

Vištienos ir pupelių troškinys

Nusipirkau naują savo mėgstamo žurnalo "Lecker" numerį ir iš karto nusprendžiau padaryti troškinį. Taigi, kai ką recepte keičiau, nes neturiu didelio puodo, kuriame galėčiau troškinti orkaitėje. Be to, nedėjau balto vyno acto. Man rezultatas patiko. Mano vaikas pupeles visada mėgo, tai ir dabar išsirankiojo pupeles ir morkas ir linksėjo, kad skanu. O vyrui lyg ir patiko, bet vistiek sulaukiau paburbėjimų, kad pupelės su vištiena nedaromos, o tik su šašlykiniais jautienos gabaliukais (šitaip reikalauja klasikinė turkų virtuvė, anot mano vyro, o man atrodo, kad šitaip visada daro jo mama, kuri ir yra "klasikinė turkų virtuvė"). Taigi, manau, kad kada vėl pakartosiu šitą savo prasižengimą ir išvirsiu pupeles su vištiena.


Troškiniui reikia:
  • baltų pupelių (aš ėmiau konservuotas, apie 300 ml)
  • 4-5 vištos šlaunelės
  • keli griežinėliai vytintos mėsos (čia dėl kvapo, taigi galima naudoti ir rūkytus lašinius)
  • apie 300 g morkų
  • 3 maži svogūnai
  • pora česnako skiltelių
  • druskos,pipirų, aš dar lauro lapų įmečiau
  • aliejaus kepimui
  • pomidorų (aš naudojau 250ml konservuotu pomidorų, pjaustytų gabaliukais ir dar apie 200 ml pomidorų tyrės)
  • petražolių
Vištieną ištrinti su druska ir pipirais ir apkepti iš visų pusių, kad gerai apskrustų. Išimti iš puodo ir tame pačiame puode apkepti smulkiai pjaustytus svogūnus, vytintą mėsą, česnakus ir griežinėliais pjaustytas morkas. Kai apkepa, sudėti pomidorus, apkeptą vištieną ir pupeles. Jei reikia, pasūdyti, sudėti lauro lapus, pridėti pipirų. Pavirti apie 40 min. Išjungus ugnį ir kiek atvėsinus sudėti petražoles.

2013 m. liepos 29 d., pirmadienis

Kalburabasti - saldūs ežiukai

Pastarasis pusmetis buvo visiškai beprotiškas. Jaučiausi kaip robotas: nueiti į darbą, paimti vaiką iš darželio, ruošti valgyti, tvarkyti namus, migdyti vaiką ir pasistengti pačiai neužmigti, kol galva dar dirba dirbti toliau ir tada prasideda nauja diena. Dabar galiu atsikvėpti ir savaitgaliais nebedirbti, kai vaikas užmiega, o skaityti knygą. Palaima...
Taigi, nors per pastarąjį pusmetį ir sukausi virtuvėje, bet tam aprašinėti nebeturėjau, nei laiko, nei jėgų. Dabar pabandysiu kai ką prisiminti ir aprašyti.
Net du kartus dariau Jolitos Kalburabasti. Mano vyrui, mano mažajai ir svečiams labai patiko. Kai pirma kartą dariau, tai dukryte dar tik žiūrėjo, kuom aš ten užsiimu. O pastarąjį kartą jau padėjo gaminti, įkišo po graikinį riešutą į kiekvieną ežiuką. Šiuos saldžius ežiukus nesunku pagaminti ir jie ilgai laikosi, negenda ir nedžiūna.


Reikės:

graikinių riešutų (apie 20 vnt.)
250 g miltų
125 g minkšto sviesto
pusės stiklinės cukraus pudros
50 ml manų kruopų
1 kiaušinio
10 g kepimo miltelių

Sirupui:
2 st. vandens
pusantros stiklinės cukraus
1 citrinos sulčių

Cukrų supilti į vandenį ir užvirti. Aš virinu sirupą tol, kol jis pasidaro tirštokas. Tada supilu citrinos sultis ir nukeliu nuo ugnies.
Kol sirupas verda galima užmaišyti tešlą. Dubenyje sumaišyti miltus, manų kruopas, kepimo miltelius, cukraus pudrą, sudeti sviestą ir įmušti kiaušinį. Viską išmaišyti ir išminkyti rankomis. Nuo suminkytos tešlos plešti stalo tenisko kamuoliuko dydžio tešlos gabaliukus ir fornuoti ežiukus (aš formuoju kaip varškinius virtinukus - su bulvine tarka). Į ežiuko vidų įspausti graikinį riešutą. Ežiukus kepti 25-30 min iki 200C įkaitintoje orkaitėje.
Iškepusius ežiukus sudedu į stiklinę lekštę aukštais kraštais ir užpilu sirupu. Po kelių valandų, kai sausainiai prisigeria sirupo, galima juos valgyti. Dedant į lėkštę aš dar apibarstau smulkintais graikiniais riešutais.

2013 m. sausio 30 d., trečiadienis

Pangasija su daržovėmis

Nusipirkau pangasiją ir pradėjau ieškoti receptų, kaip čia ją įdomiau galima būtų paruošti. Radau pas "Monkey dinner" receptą ir užuominų apie pangasijos, kaip maisto, baisumą. Paieškojau dar, kame tas baisumas, ir turbūt kurį laiką nebepirksiu šitos žuvies. Rašoma, kad labai užterštuose vandenyse ją užaugina, be to hormonais pumpuoja. Iš kitos pusės, sunku patikėti, kad Vokietijos rinka tokį baisumą įsileidžia ir jokia institucija neprikimba dėl normas viršijančių teršalų/hormonų šioje žuvyje. Tiek to, pangasija vistik jau nupirkta, taigi grįžusi iš darbo greitai iš jos padariau vakarienę (pietus rytojui į darbą).
 
                                


Reikėjo:
  • 3 pangasijų filė
  • 4-5 vidutinio dydžio bulvių
  • svogūno
  • pusės raudonosios paprikos
  • kelių saliero kotų
  • poros morkų
  • raudonėlio, pipirų, druskos
  • alyvuogių aliejaus skardai apšlakstyti
  • kelių sviesto gabalėlių, kuriuos uždėjau ant pangasijos, kad kepant ištirptų ir pangasija neliktų sausa
  • citrinos
Daržoves nuskutau/nuploviau/nuvaliau/nulupau. Pangasijas ištryniau su druska ir pipirais.
Apšlaksčiau skardą aliejumi. Nepagailėjau. Išdėliojau stambiai supjaustytas morkas (per pusę ar į 3-4 dalis, jei didesnė), bulves (per pusę išilgai), svogūną (į 4 dalis). Pipirą supjausčiau ilgais šiaudeliais. Salierą supjausčiau mažais gabaliukais. Daržoves apibarsčiau druska, raudonėliais. Ant viršaus išdėliojau žuvį. Žuvį apšlaksčiau citrinos sultimis. Į skardą įpyliau vandens (per piršto storį). Skardą uždengiau folija ir įdėjau į iki 200C įkaitintą orkaitę. Kepiau 40 min (tiksliau ten viskas verda ir troškinasi, kol skarda uždengta folija ir yra vandens). Tada nuėmiau foliją, ant žuvies užmečiau kelis sviesto gabalėlius ir kepiau dar 20 min, kol žuvis šiek tiek parudavo.
Vyrui patiko (gana retas atvejis, kai jis neturi jokių pastabų). Net ir su druska šį kartą pataikiau. Man patiko, kad galėjau šią vakarienę paruošti kol mano vaikas valgė savo vakarienę. Be to, daržoves iš skardos galėsiu ir vaikui duoti valgyti, nereikės kažko atskirai gaminti. Žodžiu - greita, skani ir sveika (jeigu žuvis ne visiškas brudas) vakarienė.

2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienis

Pieniško pudingo tortas

Dariau savo vaiko gimtadieniui (jubiliejus - vieneri metai) pieniško pudingo tortą. Dariau pagal Refikos receptą todėl, kad mano vyrui patinka jos vedama laida (jau pasakojau apie ją rašydama tiramisu receptą). Tortas ištrauktas iš formos po valandos truputį sugriuvo ir pametė vieną šoną, bet šiaip gavosi visai skanus. Nors nežinau, ar dar kada nors darysiu. Man norisi sunkesnio, riebesnio torto. O čia tiesiog didelis pudingas su sausaininiu pagrindu užteptas džemu.
 
 

Tortui reikėjo
 
      Pagrindui:
  • 3 pakelių avižinių sausainių (450g)
  • 2 a.š. turkiškos kavos (turėjau, bet pamiršau įdėti)
  • 100 g sviesto
  •        Pudingui:
  • 1, 5 l pieno
  • 2 stiklinės cukraus pudros
  • 9 šaukštai krakmolo
  • 1 gabaliuko mastikos (kramtomos gumos pavidale turkų parduotuvėlėse)
  • vanilės ankšties
  • 2 želatinos lapelių

  •        Džemui:
  • 4 figų
  • 1 stiklinės vandens
  • ½ stiklinės cukraus pudros
  • 1 cinamono lazdelės
  • 1,5 želatinos lapelio

  • Sviestą ištirpinti. Sumalti (sutrupinti) su kombainu sausainius. Į sausainių trupinius įmaišyti kavą (kurią pamiršau), užpilti sviestu ir viską gerai išmaišyti. Visą mišinį sukrėsti į riebalais išteptą torto formą (22 cm) ir gerai paspausti, kad išklotų visą formą ir priliptų prie jos. Kepti 7 min 180C orkaitėje. Palikti atvėsti.
     Į puodą supilti pieną ir sudėti krakmolą. Gerai maišyti, kad krakmolas ištirptų. Ir net kai krakmolas ištirpsta reikia maišyti toliau, kol pienas artėja prie virimo ir pradeda tirštėti. Nustojus maišyti krakmolas nusės į dugną ir pridegs. Maišant tirštėjantį pieną suberti į jį cukraus pudrą, vanilę (ankšties vidų). Įmesti mastikos gabaliuką ir dar kelias minutes pamaišyti. Pagal instrukciją ant pakelio paruošti želatiną ir įmaišyti į dar karštą pudingą.
    Sudėti visus džemo produktus, išskyrus želatiną, į vieną puodą, užvirinti ir pamažinus ugnį palikti viską virti, kol figos suminkštės (būtinai uždengti, nes vanduo tuoj pat išgaruos - jo ten ir taip nedaug). Iš puodo su būsimu džemu ištraukti cinamono lazdelę. Figas sutrinti su blenderiu. Pagal instrukciją ant pakelio paruošti želatiną ir įmaišyti į dar karštą džemą.
    Ant atvėsusio torto pagrindo pilti pieno pudingą, o šiam kiek atvėsus ir sutvirtėjus ant jo pilti/tepti džemo sluoksnį. Atvėsinti kambario temperatūroje ir dėti į šaldytuvą bent dviem valandoms.
     
     
    Man buvo keista, kad gaminant pudingą Refika pirma supylė krakmolą, o tada jau pienui užvirus cukrų. Aš visada cukrų pilu iš karto, o krakmolą jau pienui artėjant prie virimo (bet dar neužvirus). Tada mažiau darbo būna, nes nereikia pieno maišyti, kol ten nėra krakmolo. Šį kartą dariau taip, kaip Refika, bet manau, kad nebūtų skirtumo, jei krakmolą įmaišyčiau vėliau.
    Mano tortas šaldytuve dviejų valandų neišlaukė ir gal todėl nespėjo pakankamai sustingti. Nekvėpuodama atnešiau jį ant stalo, nufotografavau, o dar po dešimties minučių mano torto vienas šonas atskilo ir nudribo.
    Tiesa, šviežių figų aš neturėjau ir panaudojau džiovintas. Gavosi neblogai. Aš apskritai buvau pasiryžusi keisti figas obuoliais su cinamonu, bet mano vyras griežtai užprotestavo ir neleido taip nedovanotinai darkyti Refikos recepto.